Jeigu pasiilgote tikro, sodraus skonio, kuris sugrąžina į vaikystę ar primena jaukius vasaros vakarus su šeima kaime, šis senoviškas naminio kebabo receptas kaip tik jums. Jis gimė dar tais laikais, kai niekas neskubėjo, kai mėsą marinuodavo ne kelias valandas, o per naktį, o svarbiausias ingredientas buvo meilė. Kviečiame pasinerti į kvapnų kulinarinį nuotykį, kuris sužadins jūsų pojūčius ir leis pamiršti greito maisto plastikinius pakaitalus.
Ingredientai
Šiam receptui reikės šiek tiek pasiruošimo ir kantrybės, bet rezultatas atpirks viską.
Mėsai:
- 1,5 kg kiaulienos sprandinės arba jautienos (galima maišyti)
- 3 dideli svogūnai
- 5 skiltelės česnako
- 1 šaukštas druskos
- 2 šaukšteliai juodųjų pipirų
- 1 šaukštelis rūkytos paprikos miltelių
- 1 šaukštelis maltų kalendrų sėklų
- 1 šaukštelis maltų kmynų
- 1 šaukštas obuolių acto
- 3 šaukštai aliejaus (saulėgrąžų ar alyvuogių)
- 1 šaukštelis cukraus (paslaptis, kuri subalansuoja skonį)
- Žiupsnelis aitriosios paprikos (jei mėgstate aštriau)
Papildomai:
- Kebabų paplotėliai (lavašas, pita ar namuose kepti mieliniai blyneliai)
- Šviežios daržovės: pomidorai, agurkai, salotos, raudonieji svogūnai
- Jogurtinis arba česnakinis padažas
Marinavimas – lėta meilė mėsai
Pirmiausia supjaustykite mėsą didesniais kubeliais – taip, kaip darydavo senovėje, kad mėsa neiškeptų per greitai ir išlaikytų sultis. Supjaustytus svogūnus sutrinkite rankomis, kad išleistų sultis – jos būtinos skoniui. Česnaką smulkiai sukapokite arba trinkite iki košelės. Visus ingredientus dėkite į gilų dubenį ir išmaišykite rankomis. Taip, būtinai rankomis – pirštai pajus, kada mėsa paruošta marinatui.
Mėsą palikite marinuotis bent 12 valandų, o geriausia – per naktį. Laikykite šaldytuve, uždengtame inde. Senovėje naudodavo molinius indus, bet dabar puikiai tiks ir stiklinis dubuo ar metalinė talpa. Kuo ilgiau mėsa marinuosis, tuo giliau įsigers skoniai.
Kepimas – skonių gimimas
Tradicinis būdas – kepti mėsą virš žarijų, ant iešmų. Jei turite galimybę – jokiu būdu to nepraleiskite. Bet jei kepate namuose, orkaitė arba keptuvė taip pat atliks darbą. Įkaitinkite orkaitę iki 220 °C ir kepkite mėsą išdėlioję ant grotelių, kad riebalai nutekėtų. Arba dėkite į gerai įkaitintą keptuvę be riebalų ir kepkite, kol susidarys traški plutelė, bet vidus išliks sultingas.
Padažas – paskutinis akcentas
Senoviškai kebabui dažniausiai naudodavo naminį česnakinį padažą. Jį galite pasigaminti iš:
- 200 g natūralaus jogurto (geriausia – riebesnio, kaimiško)
- 2 susmulkintų česnako skiltelių
- Šaukšto smulkintų šviežių krapų
- Žiupsnelio druskos ir pipirų
Sumaišykite viską dubenėlyje ir palaikykite bent valandą šaldytuve, kad skoniai susijungtų.
Daržovės – gaivumo dvelksmas
Supjaustykite šviežius pomidorus, agurkus, salotų lapus ir raudonąjį svogūną plonais griežinėliais. Jei norite, galite užpilti šlakelį obuolių acto ir aliejaus – taip daržovės taps dar kvapnesnės.
Patiekimas – širdies šiluma lėkštėje
Pašildykite lavašą arba kitą pasirinktą paplotėlį. Ant jo dėkite ploną sluoksnį padažo, mėsos gabalėlių, daržovių, vėl truputį padažo – ir susukite. Jei norite, apkepti suktinuką keptuvėje iš abiejų pusių, kad lavašas truputį apskrustų.
O jei norite tikro senovinio pojūčio – patiekite viską atskirai. Kiekvienas valgys taip, kaip jam skaniausia. Mėsa lėkštėje, daržovės šalia, lavašas sulenktas, o padažas – atskirame dubenėlyje. Lėta vakarienė su pokalbiais, dūmų kvapu ir šypsenomis – štai ką reiškia senoviškas kebabas.
Patarimas iš močiučių laikų
Jei turite šiek tiek laiko, padarykite šviežią raugintų agurkų arba kopūstų salotas – jos puikiai tinka prie kebabo ir sustiprina skonio kontrastus. Ir nepamirškite, kad geras patiekalas prasideda ne nuo recepto, o nuo noro pamaitinti mylimus žmones.
Skanaus jums – taip, kaip skanaudavo mūsų seneliai: su pagarba, meile ir didele širdimi.